skiriu savo draugams, kartu su manimi stačiusiems Ryto Rasos Ratą: Sauliui, Loretai ir Gintarui, Daivai ir Remigijui, taip pat jau išėjusiam Gintui.
Idėja tarsi kūriniui melodija – viena,
Tačiau kokie skirtingi instrumentai ją sugroja,
Kiekvienas mūsų – tai tik atskira nata,
Visi kartu – mes kūrinys, kuris atgyja ir alsuoja…
Visi mes žydim išsiskleidusia gėle,
Visi mes krentam kertamu medžiu,
Kiekvienas Jūsų dabar kalbat per mane,
O aš kiekvieno jūsų akimis stebiu…
Ir nebelieka aš, nelieka tu,
Ir lyg sparnai drugelio mūsų Būtys susiliečia,
Pasaulis susilieja tarsi sukantis ratu,
Melodija virsta malda ir prisijungt pakviečia…
Ir natos nuvilnija nuostabiu garsu
Ir daug taškų susijungia į tiesę,
Kada šaukiu tave savo vardu,
O tavo balsas atsiliepia…
Taip žemė priartėja prie Dangaus
Ir mūsų „aš“ į milijonus purslų išsitaško,
Ir nebelieka atskirai nei Dievo, nei žmogaus,
O akyse Būties Pilnatvė įsirašo…
Žinau, jauti tą patį, ką ir aš jaučiu,
Nes rieda ašaros tau, nors tai aš verkiu…
Net jei tik vienas kilsim – kitas regėsim iš aukščiau,
Nes kartą… tu mane, o aš tave savy mačiau…
Idėja tarsi kūriniui melodija – viena,
Tačiau kokie skirtingi instrumentai ją sugroja,
Kiekvienas mūsų – nebe atskira gaida,
Tačiau simfonija, kuri lyg vandenynas užburia…
ir įsiūbuoja…
2018 10 26
P. S.
Ir natos nuvilnija nuostabiu garsu
Ir daug taškų susijungia į tiesę,
Kada šaukiu Jus bet kuriuo vardu,
Ir begalė balsų lyg aidas atsiliepia…
2018 11 03